„Pelynais švytintis laikas“ yra pomirtinė poeto, prozininko ir tapytojo Leonardo Gutausko (1938-2021) poezijos rinktinė. Kūrybinis intensyvumas ir įspūdinga paliktų eilėraščių gausa nulėmė, jog ši rinktinė buvo sudaroma ne kaip reprezentuojanti Gutausko poetinės kūrybos visumą, ne kartojanti geriausius ankstesnių jo kūrybinių etapų pavyzdžius, o yra orientuota į vėlyviausio laikotarpio (apytiksliai 1991-2021) neskelbtą lyriką, kurioje atpažįstama svarbiausių Gutausko poezijos, prozos ir tapybos temų bei rūpimų klausimų tąsa, įgavusi naujas poetines ir kompozicines formas.
Rinktinėje pirmąkart publikuojami eilėraščiai, ciklai ir poemos atrinkti iš mašinraščiais autoriaus archyve likusių jo paties sudarytų poezijos rinktinių „Kalendoriaus lapeliai“, „Simbolių žodynas“, „Visos knygos – viena knyga“, „Laiškai iš Kuršių nerijos“, „Tunelis po Lamanšu“.
Ypatinga Gutausko pagarba jau išėjusiems, pasireiškianti paskyrimų, epigrafų gausa, cituojamais ir permąstomais lietuvių ir užsienio autorių kūriniais, dariusiais įtaką visai 1960-aisiais debiutavusiųjų kartai, į šią rinktinę leidžia žvelgti kaip į iškristalizuotą asmeninį Gutausko kanoną, kurio veikėjai ir kūriniai buvo svietmečiu moralinio konformizmo vengusių menininkų intelektualinis ariergardas.
Rinktinėje juntamos ir atsisveikinimo tonacijos, ir patirčių harmonizavimo pastangos, tačiau bene giliausiai nusmelkia sudėtingų istoriosofinių ir ezoterinių idėjų fone Gutausko išskleisti apmąstymai apie jo gyvento laiko dvasinę erdvę kūrusius žmones, apie poeziją, kraštovaizdį, kalbą, literatūrą, istoriją jungiantį reikšmių tinklą, apie tautą kaip neišardomą gyvųjų ir mirusiųjų bendriją.
Rinktinė iliustruota keliais stilistiškai artimais poeto žmonos Loretos Skripkutės-Gutauskienės tekstilės darbais.
Gintarė Bernotienė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
